Klinika namuose
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Pamiršote slaptažodį? | Registruokitės
Paieška
Pradžia > Naujienos > Šlapimo pūslės vėžys
Šlapimo pūslės vėžys
Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2006 – 2010 m. vyrų sergamumas šlapimo pūslės vėžiu didėjo 2,5 proc., o moterų 3,0 proc., ženkliai daugėjo IV (pažengusios ir išplitusios) stadijos  šlapimo pūslės vėžio: vyrų 3,8 proc., moterų 27,8 proc.

Aktualumas

Šlapimo pūslės vėžys - dažniausias žmogaus šlapimo sistemos piktybinis susirgimas. Šlapimo pūslės vėžys pasaulyje užima 9-ą vietą tarp piktybinių navikų. Nustatyta, jog šlapimo pūslės vėžiu vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 50-70 metų amžiaus žmonėms (vidutiniškai ~65m amžiaus).

Lietuvoje vykdomos įvairios vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio,  krūties, prostatos, storosios žarnos. Deja,  šlapimo pūslės vėžio išankstinei diagnostikai nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Net 30% atvejų šlapimo pūslės vėžys diagnozuojamas jau pažengusiose stadijose. Nerimą stiprina pastarųjų metų statistiniai duomenys: vyrų sergamumas didėjo 2,5 proc., o moterų 3,0 proc., 2006 – 2010 m. ženkliai daugėjo IV (pažengusios ir išplitusios) stadijos  šlapimo pūslės vėžio: vyrų 3,8 proc., moterų 27,8 proc. Visi šie duomenys skatina pradėti šlapimo pūslės ankstyvosios diagnostikos projektą, kuris leistų suteikti savalaikį gydymą.  

 

Rizikos veiksniai

Atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius didinančius galimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Šiuo metu išskiriami du pagrindiniai veiksniai:  paveldimumas (jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu) ir rūkymas. Manoma, jog cigarečių rūkymas turi reikšmės išsivystant šlapimo pūslės vėžiui net 50% pacientų. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, kuo daugiau cigarečių surūkoma ir kuo daugiau metų rūkoma- tuo didesnė žala ir rizika. Svarbu, jog ne mažiau kenksmingas ir pasyvus rūkymas t.y. kuomet jūs esate greta rūkančių žmonių ir įkvepiate jų iškvepiamų cigarečių dūmų. Vienintelė paguoda rūkoriams- metus šį žalingą įprotį rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu per 1-4 metus sumažėja net 40%.

Kiti svarbūs rizikos veiksniai susiję su kenksminga sveikatai aplinka, užteršta cheminėmis medžiagomis, naudojamomis dažų, gumos, dujų, plastmasės ir kitokioje pramonėje.

Mažiau reikšmingi rizikos veiksniai: Schistosoma haematobium infekcija (endeminis cistitas), vaistas ciklofosfamidas, arseno junginiai, jonizuojanti spinduliuotė.

 

Simptomai

Būdingiausiais šlapimo pūslės vėžio simptomas – kraujas šlapime. Tai vadinama hematurija. Šis simptomas paprastai atsiranda staiga ir dažniausiai skausmo nesukelia. Pasirodžius kraujui šlapime, kitą dieną jo gali ir nebebūti, bet po kurio laiko jis gali vėl pasirodyti.

Retesni simptomai: dizurija (dažnas ir skausmingas šlapinimasis), stiprus ir dažnas noras šlapintis, dubens skausmas. Tačiau minėti simptomai būdingi ir esant šlapimo pūslės uždegimui, kuris pasitaiko daug dažniau nei vėžys. Jei simptomai nepranyksta ir vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar nėra vėžio.

 

Ar man reikėtų kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jeigu pastebėjote keletą iš šių simptomų:

  • Bent kartą esate pastebėję kraują šlapime (raudonos spalvos šlapimą).
  • Kenčiate nuo stipraus ir dažno noro šlapintis ir jums nenustatyta šių varginančių simptomų priežastis
  • Rūkote ar rūkėte anksčiau
  • Jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu
  • Esate vyresnis/ė nei 40 metų
  • Ilgą laiką praleidote užterštoje aplinkoje (dirbote dažų, gumos, odos pramonėje)
  • Jums buvo taikytas gydymas jonizuojančia spinduliuote dubens srityje dėl kitų piktybinių ligų

   

Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris gali padėti įtarti šią ligą ankstyvose stadijose ir laiku nukreipti gydytojo urologo konsultacijai specializuotose urologijos centruose VUL Santariškių klinikose ar VU Onkologijos institute. Tiksliai šlapimo pūslės vėžio diagnozei reikalingi specialūs tyrimai. Atliekant standartinius tyrimus, ne visi šlapimo pūslės navikai matomi, todėl kartais gali likti nepastebėti. Tokia rizika bus minimali taikant šiuolaikinius diagnostikos metodus, kuriuos kol kas galima taikyti tik VU Santariškių ligoninėje ar VU Onkologijos institute. 

 

Telefonai registruotis urologo konsultacijai, turint šeimos gydytojo siuntimą:

 

VUL Santariškių klinikos                             VU Onkologijos institutas

Tel. (85)2365046                                     Tel. (85) 2190966

nuo 7.00 val. Iki 14.00 val.                        nuo 8.00 val. Iki 15:30 val.

(darbo dienomis)                                      (darbo dienomis)

 
Tolimesnis »